Dekstrozė

Sort by:

Dekstrozė – tai natūralus monosacharidas, kuris yra gliukozės molekulės izomeras. Tai balti kristaliniai milteliai, kurie gerai tirpsta vandenyje. Dekstrozė į mūsų organizmą patenka iš maisto. Ji randama kai kurių uogų ir vaisių ląstelėse, kurie ją sintetina fotosintezės metu. Gyvūnų organizme šis junginys atsiranda po sudėtingesnių angliavandenių skaidymo. Dekstrozės glikeminis indeksas siekia 100, o kaloringumas 377 kCal. Kaip ir gliukozė, dekstrozė dalyvauja daugelyje apykaitos procesų.

Dekstrozės poveikis organizmui

Kadangi dekstrozė sudaryta vos iš vienos molekulės (monosacharidas), jos įsisavinimas vyksta itin greitai. Dekstrozės metabolizmas prasideda jau jai patekus į burną. Kiti angliavandeniai pradeda būti sugeriami tik virškinimo proceso metu. Dėl to ši medžiaga dažnai vadinama „supergreitu angliavandeniu“.

Cukraus įsisavinimo greitis yra itin svarbus sportininkams ir kultūristams. „Lengvas“ cukrus padeda greičiau išskirti į kraują insuliną, kas tiesiogiai veikia organizmo regeneracijos greitį sunkių treniruočių metu. Vartojant dekstrozę treniruočių metu, galima palaikyti aukštą glikogeno lygį raumenyse. Didelis tokios energijos kiekis padeda ilgiau funkcionuoti raumenims. Nuovargis ateina šiek tiek vėliau.

Sporte dekstrozę aktyviai naudoja atletai, užsiimantys ciklinėmis sporto šakomis: bėgimu, dviračių lenktynėmis, plaukimu, triatlonu, ledo rytuliu, futbolu ir t.t. Ją vartoja ir sportininkai, užsiimantys jėgos sporto šakomis: sunkiąja atletika, svarmenų kilnojimu, rankų laužimu.

Naudingos savybės

Dekstrozė naudinga, jeigu į jos vartojimą žiūrėti su protu ir neviršyti rekomenduojamos dozės. Tokio tipo cukraus paros norma – 120-140 g. Pagrindinis organas, kuriam reikalinga dekstrozė, yra galvos smegenys. Dekstrozė – vienintelis angliavandenis, kuris skaidymo metu patenka tiesiogiai į žmogaus organizmo ląsteles, prisotindamas jas energija.